Ar verdat uogienes?
Man visad atrodydavo, jog tik babytės tai daro. Arba nėščios moterys. Na bent jau aš turėjau fetišą uogienėm, kai laukiausi…
Išviriau visą mamos, uošvių ir kelių močiučių iš Kalvarijų turgaus derlių. Pamenu pusseserė iš Italijos atsiuntė man nuo savo medžio nuraškytų šviežučių figų. Irgi suviriau. Aš jaučiu būčiau ir kelmą suvirus, jei tik rasčiau gerą jo uogienės receptą.
Pagimdžiau ir sėdėjau tarp stiklainių su beibiu.Po to kaip ranka nuėmė. O visas uogienes prastūmiau per Kalėdas.
Prie keistoko agurkų-mėtų reikalo atvirutėj parašiau „dabar ir jūs žinote, kokio skonio nėščios moters fantazija“. Pas draugę lentynoj mačiau iki šiol užkišti visi mano sloikiukai. Anno 2015.
Taip. Mes moterys tuo laikotarpiu būnam švelniai tariant įdomios.
2018 ir aš vėl čiupau puodą.
Ne. Nesilaukiu. Bent jau kol kas .
Savaitę praleidome pas uošvius ir tiesiog buvo liūdna stebėt tas nuo uogų nusvyrusias šakas. Plius Andrius valgydamas blynus vis pamurma, kad visai pasiilgo prie mano kokios nesąmonės iš stiklainio.
Tai štai, labai skani sąmonė.
Mums prireiks
Viskas labai paprasta
Tik būtinai truputį atsidėkite rytojaus pusryčiams. ;)
Pastabos
Uogienei stenkitės rinkti vienodo sunokimo lygio uogas. Šiaip rekomenduotina, kad agrastai būtų ne iki galo sunokę, bet man puikiai gavosi su miksu, tarp kurių buvo ir žalių, ir pernokusių. Beje, labai skaniai susivalgo su truputį orkaitėje paskridinta viso grūdo duona ir tepamu varškės sūriu. Taip pat, kaip ir dauguma naminių uogienių, nuostabiai dera prie šviežio lietuviško varškės sūrio.
